Laikraštis „Lietuvos rytas“. Priedas „Mes“
Autorius: JURGITA NOREIKIENĖ
2007-04-11

Verslininkas, UAB „Profis“ direktorius, Klaipėdos universiteto dėstytojas, daugkartinis Lietuvos aukštalipių čempionas, karatė meistras, čiuožėjas, keturračių motociklu apvažiavęs Lietuvą ir patekęs į Lietuvos rekordų knygą, Fly Jumper propaguotojas...

Palaukite, ar MES čia apie vieną ir tą patį žmogų? Keista, bet taip. Dar keisčiau, kad tam žmogui, klaipėdiečiui Filipui Borcovui, tik 25-eri.

Verslininku savęs nelaiko

Savo įmonę „Profis“ („Profesionalūs interneto sprendimai“) Filipas įkūrė būdamas 21-erių. Aha, pamanėte, gerų tėvelių geras vaikelis? Oi, ne. Ne visi jauni direktoriai į šiltas vieteles įtaisyti turtingų ir įtakingų tėvų.

Filipo tėtis — mechanikas, mama — medikė, šeima nei kuo nors ypatinga, nei pasiturinti, jokios paramos, išskyrus moralinę, negali suteikti.

Baigęs mokyklą, Filipas pasirinko taikomąją matematiką Klaipėdos universitete. Universiteto valdžia, pastebėjusi, kad vaikiną traukia internetinių puslapių programavimas — sritis, kurią išmanančių specialistų vis dar trūksta, — dar tebestudijuojant magistrantūroje pasiūlė vesti tinklinio programavimo praktiką, o vėliau jau ir teorinį kursą. „Tai nėra pagrindinis mano užsiėmimas, bet dėstyti patinka ir daug laiko neužima“ — Filipas tarp studentų randa ir būsimų savo įmonės darbuotojų.

Pirmąjį tinklalapį už atlygį Filipas sukūrė antrame kurse. „Dviese su draugu gavome pasiūlymą sukurti puslapį už 400 Lt. Draugas pasirodė esąs tinginys, o aš tuo metu dar nelabai mokėjau tokius dalykus daryti, bet galų gale pavyko. Paskui gavau daugiau užsakymų, vis didesnių ir brangesnių, kažkam prireikė išrašyti sąskaitą — taip ir pribrendo laikas steigti įmonę.
Tuo metu dirbau kitoje įmonėje ir beveik viską reikėjo daryti man — ir su klientais bendrauti, ir programuoti, tad pamaniau: kodėl turiu dirbti kam nors kitam, jei puikiai sugebu ir pats?“

Pradėjęs su trijų žmonių kompanija, šiandien Filipas turi apie 20 darbuotojų, o pernai įmonės apyvarta pasiekė pusę milijono litų. Turi klientų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vis dėlto vaikinas vengia save pristatyti kaip verslininką: „Kai seniai matyti žmonės paklausia, ką veikiu, dažniausiai sakau, kad dirbu programuotoju...“

Niekur nesimokęs verslo ir vadybos pagrindų Filipas puolė i verslą stačia galva ir nebijo mokytis iš savo paties klaidų: „Blogai dariau, kad nekontroliavau darbuotojų — kai kurie sugebėdavo imti atlyginimą ir nieko neveikti.
Bet atleisti žmogų man labai sunku — vis gailiu, tikiuosi, kad pasitaisys. Esu padaręs ir absurdiškų žingsnių — priėmęs žmonių, kurie visiškai nemokėjo programuoti, bet norėjo išmokti. Dabar suvokiu, kad nudegiau taip eksperimentuodamas. Neturiu verslininko gyslelės, vis dar mokausi kalti pinigus, tačiau gyventi iš kažko reikia, mano netradiciniai pomėgiai atsieina gana brangiai“.

Aštrių pojūčių mėgėjas

Vaikystėje Filipas sako nebuvęs pernelyg judrus, eilinis vaikas, ir tiek. Nuo 12 metų pradėjo lankyti karatė treniruotes, netrukus susižavėjo aukštalipiais — jie, prisitvirtinę lynais, ropščiasi i kalnus ir pastatus, pradėjo šokti breiką: „Nepatinka įstrigti vienoje srityje — pastebėjau, kad kuo daugiau imuosi, tuo daugiau padarau.
Skirtingos sritys papildo viena kitą, vienoje įgyti įgūdžiai daro tave pranašesniu ir kitoje. Negerai, kai, vos pabandęs ką nors nauja, žmogus nusprendžia, kad tai per sunku, jam nepavyks, ir viską meta“.

Filipas sako ne kartą perlipęs per save, nugalėjęs baimę ir išmokęs ne vieną sudėtingą ir pavojingą triuką. Užtenka tik pamatyti, kaip kiti daro, tada slapta nuo visų treniruotis, ir anksčiau ar vėliau būtinai pavyks: „Pamačiau reklaminį klipą kaip vaikinas šuoliuoja su Fly Jumper (skraidančiu šuolininku), daro salto, ir susižavėjau, panorau pats įsigyti tokį daiktą.
Užsisakiau užsienyje, ir kai pagaliau gavau tuos keistus metalinius kojūkus, pagalvojau: „Na ir nesąmonė!“ Bet per dvi dienas pramokau su jais šokinėti.
Kokių tik nuotykių nepatyriau! Sustabdo mane vakare policininkas, klausia, prie kokios rūšies reikėtų priskirti mano transporto priemonę. „Turbūt prie dviračių“, — sakau. „Jeigu dviratis, privalote turėti atšvaitus“. Pažadėjau kitą kartą užsikabinti. Atšuoliuoju į Klaipėdos „Akropolį“ pačiuožinėti ant ledo — prie durų pakabintas įspėjimas, kad su riedučiais i vidų negalima. O aš su savo kojūkais praeinu — apsaugininkai žiūri, bet prikibti negali, nes tokios priemonės draudžiamųjų sąraše nėra“.

Ko tik jis nebandęs — dar net ir kalėjime savo noru sėdėjo, viskas iš to noro peržengti savo galimybių ribas: „Yra toks kalėjimas Latvijoje, į kurį dabar priima aštrių pojūčių ištroškusius turistus. Pagyvenau jame kaip tikras kalinys — su atitinkamais drabužiais, maitinamas duona, kurios 70 proc. sudaro drožlės, i tualetą vedamas tik 2 kartus per dieną, už netinkamą elgesį pabuvau ir karceryje.

Nors ten praleidau tik parą (o tikri kaliniai tokiomis sąlygomis gyvendavo mėnesius, metus), pasikeitė požiūris i daugelį dalykų, net patį gyvenimą ėmiau labiau branginti“.

Sveikame kūne — sveika siela

Turbūt neatsitiktinai ant Filipo automobilio užrašytas žodis „šiandien“: šiandien išmoksiu, šiandien padarysiu, šiandien pabandysiu — priešingu atveju visą gyvenimą galima nugyventi vien rytojumi, nieko rimto taip ir nenuveikus.

Filipas sakosi viską sugebantis spėti (ir versle suktis, ir dėstyti, ir dar merginai laiko skirti) tik todėl, kad sportuoja:

„Ryte, prieš ateidamas i darbą, jau būnu apšuoliavęs miestą, pačiuožinėjęs ant ledo. Ir tada galiu pulti tvarkyti verslo reikalų. Juokinga stebėti, kai pradeda rinktis darbuotojai apsnūdę, kavą verdasi... 0 aš jau būnu spėjęs nudirbti ne vieną darbą.

Kai daug sportuoji, mažiau ir miego organizmui reikia: man pakanka 6 valandų, o anksčiau tekdavo miegoti tik po keturias.

Nes kuo didesnis fizinis krūvis, tuo labiau pailsėjęs jautiesi: sportuojant širdis muša dažniau, o pabaigus — kur kas lėčiau, ir viską susumavus gaunama mažiau dūžių, nei išvis nesportuojant.

Todėl ir savo darbuotojus skatinu sportuoti — sumoku pusę treniruočių kainos, dažnai pramogaujame žaisdami sportinius žaidimus, pavyzdžiui, dažasvydį, artimiausiu laiku ketinu pasikviesti visus pajodinėti“.